Baladė apie dvi sraiges (Dvi sraigės eina į laidotuves) lyrics
by Vytautas Kernagis
Kartą dvi sraigės išėjo į mirusio lapo laidotuves
Jos nešės po juodą kriauklę ir krepą aplink ragelius
Išėjo juodvi vėlyvą nuostabų rudenio vakarą
O kai atvyko, deja
Jau buvo tikras pavasaris...
Jau buvo tikras pavasaris...
Jau buvo tikras pavasaris...
Tikras pavasaris!
Tie lapai, mirę visi, dabar atgimę žaliavo
Ir mūsų sraigės vargšelės labai ir labai nusivylė
Bet saulė nusišypsojo, bet saulė maloniai tarė
O mielosios, prašom sėstis, prašome, būkit viešnios
Gal galima stiklą alaus, jei jūsų širdelės ištroškę?
Ar sėskite autobusan, važiuokite į Paryžių
Šį vakarą jis išeina - ir pamatysite kraštą
Tik gedulo nenešiokit, nereikia, sakau jums tiesą
Tik gedulo nenešiokit, nereikia, sakau jums tiesą
Jis tik aptemdo akis ir viską sudrumsčia
Tos juodos karstų istorijos taip liūdnos ir nedailios
Nešiokit linksmas spalvas, gyvenimo ir džiaugsmo
Gyvenimo ir džiaugsmo...
Gyvenimo ir džiaugsmo...
Gyvenimo ir džiaugsmo!
Tada žolynai visi ir medžiai, ir žvėrys
Ėmė linksmai dainuoti, dainuoti visu balsu
Pilną gyvybės dainą, vasaros dainą
Ir ėmė gerti visi, ir taurės aplinkui skambėjo
Toks nuostabus buvo vakaras, vienas vasaros vakaras
Dvi draigės pagaliau artėjo linkui namų
Sujaudintos ir laimingos
Laimingos kaip niekad
Išgėrusios nеmažai, jos truputėlį svyravo
O virš jų aukštam danguje
Senas mėnuo budėjo...
Senas mėnuo budėjo...
Sеnas mėnuo budėjo aukštam danguje...
Senas mėnuo budėjo...
Senas mėnuo budėjo...
O senas mėnuo budėjo aukštam danguje...
Senas mėnuo budėjo
Senas mėnuo budėjo
O Senas mėnuo budėjo
Aukštam danguje!
O senas mėnuo mm, senas mėnuo mm
Senas mėnuo aukštai danguje
O sena mėnuo mm, senas mėnuo mm
Senas mėnuo aukštai...
Danguje...